„Vaje, koks gražus šunelis!“, „Kokia čia veislė, gal Basetas?“, „Iš kur tokį gavote?“, „A, šitas šuo vaidino filme!“ – tai tik keli iš begalės klausimų, kuriuos visada tenka išgirsti išsivedus pasivaikščioti vieną iš labiausiai draugiškų, patrakusių, gražių ir išdidžių šunų – jo Didenybę Biglį, kuriam abejingų paprasčiausiai nėra.

Šiame pasakojime, naudodamasis asmenine patirtimi, iš mylinčio šeimininko pusės pabandysiu apžvelgti šios išskirtinės ir Lietuvoje sparčiai kopiančios į populiarumo aukštumas veislės šunų auginimo specifiką, keliamas išdaigas, papročius ir visus kitus dalykus, kuriuos reikėtų būtinai žinoti, prieš įsigyjant šį išskirtinį sutvėrimą.

Pirmiausia – kokiomis savybėmis turite pasižymėti, jeigu norite auginti Biglį taip, kad patenkintas liktumėte ir Jūs, ir Jūsų augintinis? Jeigu nemėgstate privalomų ilgų pasivaikščiojimų ar pasivažinėjimų dviračiu bet kokiomis oro sąlygomis, šis šuo – ne Jums. Jeigu esate silpnų nervų, Jus erzina nuolatinis Biglio buvimas šalia ir reikalavimas DĖMESIO, šis šuo – ne Jums. Jeigu galvojate Biglį lepinti kaip mielą žaisliuką ir iš tos meilės viską jam leisti, šis šuo – ne Jums (tiesiogine to žodžio prasme visiems „užlips ant galvos“).

Apskritai, jeigu nesate stipri ir kažkiek valdinga asmenybė, šis šuo – ne Jums, nes gali tekti labai greitai rinktis – namus paliekate arba Jūs, arba Biglis – kaip tame populiariame realybės šou. Patikėkite, nes visa tai teko išbandyti savo kailiu.

Apibendrinant galima pasakyti, kad jeigu esate aktyvus, energingas, sportiškas, stiprių nervų, mylite gamtą ir turite puikų humoro jausmą, šis šuo – kaip tik Jums, kartu praleisite daug smagaus laiko ir patirsite begalę įdomių nuotykių. Bet prieš tai – truputis istorijos, kad galėtumėte tinkamai įvertinti savo būsimąjį augintinį. Biglis (dar žinomas kaip „English Beagle“ – angliškas Biglis, arba „Rabbit Beagle“ – kiškių Biglis) – viena iš seniausių medžioklinių šunų „uostinėtojų“ veislių pasaulyje, skirta medžioti būtent kiškius, na, išskirtiniais atvejais ir lapes ar smulkius graužikus.
Biglio tipo medžiokliai – vidutinio dydžio, stiprūs ir ištvermingi šunys, pasižymintys išskirtine uosle, žinomi jau daugiau kaip 2000 metų. Aišku, jie dažnai savo išvaizda gerokai skyrėsi nuo šiuolaikinės Biglio „versijos“, kuri, panaudojus geriausias kelių tokio tipo šunų savybes, pirmąkart išvesta Anglijoje – Esekso grafystėje, 1830 m. Taigi galima sakyti, kad šiuolaikinio ir visų pažįstamo Biglio tėvynė – Anglija. Ir pridurti, kad jo veisėjams tikrai pavyko įgyvendinti išsikeltus tikslus – sukurti gražų, akiai patrauklų medžioklinį šunį su puikiai išvystytais raumenimis ir uosle. Biglis iš tiesų gražus – figūra proporcinga ir raumeninga, kur balta – ten sniego baltumas, vien ko vertas baltas uodegos galiukas (specialiai sukurtas tam, kad pagal stačiai pakeltą uodegą būtų galima sekti šunį, nes jis beveik visada eina nuleidęs galvą – uostinėja). Ką čia kalbėti – jeigu nematėte, reikia būtinai patiems savo akimis pamatyti ir įsitikinti! Beje, dar reiktų paminėti įdomų faktą apie Biglių uoslę – 1950 m. du britų mokslininkai pradėjo 13 metų trukusią studiją, kurios metu tyrinėjo įvairių šunų elgseną ir savybes. Vienas iš eksperimentų buvo toks – paleisti pelę į 1 akro teritoriją (1 akras = 0.4 ha) ir stebėti, kuris šuo ją ras pirmas. Biglis pelę surado per 1 minutę, Foksterjeras – per 15 minučių, o Škotų Terjerui tai apskritai buvo neįveikiama kliūtis. Turbūt kyla klausimas, kodėl tuomet Biglių nematyti pareigūnų tarpe ieškant nusikaltėlių pėdsakų ar narkotinių medžiagų ir sprogmenų, jeigu jie turi vieną geriausių uoslių tarp visų šunų veislių? Atsakymas paprastas – dėl sunkiai suvaldomo charakterio. Nors anksčiau jie tokias pareigas atlikdavo puikiai (Australijoje ir kai kuriose kitose šalyse jie tam tebenaudojami), ilgainiui buvo pasirinkti labiau „sukalbami“ šunys. Taigi, ką reiškia su Bigliu gyventi ir bandyti „susikalbėti“ pačiam?

Pirmasis įspūdis, parsivežus šuniuką iš patikimo specializuoto veislyno, gali būti apgaulingas – kol apsipras naujoje aplinkoje su naujais šeimininkais, Biglis bus labai paklusnus, nekrės išdaigų, netriukšmaus ir t.t. Bet ši idilė paprastai trunka labai neilgai. Kadangi Bigliai natūraliai nuo seno būdavo laikomi ir medžiodavo gaujomis, jiems labai svarbi hierarchija – gaujos vadas gauna daugiausia maisto, geriausią vietą ir visa kita. Taigi Jūsų šuniukui kyla visiškai natūralus ir instinktyvus klausimas – kas čia vadas? Jeigu esate menkai susipažinęs su šunų psichologija, labai didelė tikimybė, kad vadas bus jo Didenybė Biglis.
Ir taip turintis savo nuomonę, būdamas protingas, sumanus šuo, pajutęs viršenybę Biglis gali Jums iškrėsti daug tiesiog neįtikėtinų „šunybių“ – dažniausiai su šūkiu „graužiu viską, ką matau!”. Jam viskas įdomu, viską norisi pamatyti, ištyrinėti, pauostyti, paragauti. Ir kartais viską sugraužti. Iki paskutinio staltiesės siūlo, nuotolinio valdymo pultelio mygtuko ar gabalo stalo. Jeigu trūksta mineralų ar šiaip vitaminų, didelė tikimybė, kad Biglis nepasididžiuos „atsikąsti“ kampo sienos, radiatoriaus ar dar ko, ko iš tikro niekaip pats nesugalvotum. Norisi rėkti – „kaip galima valgyti akmenis, ką?“. O ir nubausti nelabai išeina – kai pasižiūri savo kviečiančiu žaisti žvilgsniu ar išsitiesia kur visu ūgiu ant grindų, belieka tik žavėtis… …Ir viską, kas bent kiek vertinga – paslėpti, išvežti, uždaryti ir t.t. Bet yra ir šviesioji šio reikalo pusė – nepaprastai įdomu kiekvienąkart grįžtant po darbo namo spėlioti, „kas gi šįkart“?
Kaip jau minėjau aukščiau, Bigliai gyvendavo gaujomis, taigi jiems reikalingas nuolatinis bendravimas – Jūsų šuniukas jausis blogai, jeigu ilgam paliksite jį vieną. Taip pat turite ir reguliariai jį išvesti į lauką – mažiausiai 3 kartus per dieną (mažesnius šuniukus ir daugiau), ir bent porą kartų pasivaikščiojimai turi trukti ne mažiau kaip pusvalandį. Pasivaikščiojimai – tiesiogine prasme, Biglis nėra iš tų šunų, kuriuos paleidus galima ramiai pasėdėti. Jam darosi nuobodu. Jis visada turi kažkur eiti su šeimininku, kažką daryti, pamatyti kažką naujo. Reikia stengtis, jeigu įmanoma, šuniuką kuo dažniau išvežti už miesto – į mišką, laukus, pievą, kur jis galėtų laisvai palakstyti ir susipažinti su naujomis vietovėmis – tai labai svarbu tiek fiziniam, tiek ir protiniam vystymuisi.Tik čia gali pats pamatyti, kam iš tiesų reikalingas baltas uodegos galiukas, kaip Biglis iškelia galvą iš žolės ir dairosi, kaip vaikosi viską, kas juda – nepamirštami vaizdai. Paieškokite vietų, kur gali gyventi kiškiai – gal nusišypsos laimė, ir pamatysite, kaip Jūsų šuniukas tarsi pasikeičia ir susikaupia pradėdamas uostinėti pėdsakus ir kaip skalydamas specifiniu balsu vejasi ilgaausį. Bet reikia atidžiai stebėti – kuomet aptinka pėdsakus, Biglis gali pamiršti viską pasaulyje ir pabėgti nuo Jūsų, paklysti. Taigi neužsiimkite „medžiokle“, kol neišmokėte komandos „pas mane“ – arba tiesiog atbėgti pas Jus pašaukus, kai pradedate bėgti į priešingą pusę.
Jeigu norite daugiau dėmesio – išeikite pasivaikščioti ten, kur daugiau žmonių. Tikrai rasite su kuo pakalbėti ir galėsite atsakinėti į daugybę klausimų. Biglis gerai sutaria ir su žmonėmis, ir su šunimis, taigi jis – išties idealus Jūsų aktyvių kelionių palydovas. Šis šuo gali nepailsdamas ištisas 3-4 valandas vaikytis bėgantį kiškį, taigi nesirūpinkite, kad jis pavargs – tai greičiau atsitiks Jums. Nors reikia paminėti, kad Bigliai pernelyg didelio fizinio krūvio visgi nemėgsta – nereikia kasdien su jais važiuoti dviračiu. Tiesiog išveskite reguliariai pasivaikščioti, pabėgiokite, duokite išsilakstyti – ir Jūsų numylėtinis liks Jums dėkingas. Kaip ir dauguma medžioklinių šunų, Biglis linkęs tukti, todėl reikėtų labai atidžiai dozuoti pašaro kiekį. Aišku, geriausias vaistas nuo padidėjusio svorio – geras krosas iš ryto. Ir šuniui, ir šeimininkui.
Apskritai Bigliai nėra lepūs, pakankamai atsparūs įvairioms ligoms – daugiausia, ko jiems reikia, tai Jūsų draugijos, dėmesio, palaikymo. Mūsų Bigliui dar tik pusė metukų, bet jis jau spėjo užimti tvirtą poziciją mano gyvenime – kartu keliamės, žaidžiame, bėgame krosą, važiuojame į laukus, miškus, grybaujame, keliaujame… Malonūs užsiėmimai – kai neturi šuns, apie juos pamiršti, kai turi – atrandi iš naujo. Aišku, kai turi Ypatingąjį Biglį.
Ką gi, mano Biglis jau trinasi aplink kojas – važiuosim po kemsynus pabraidyt…

(paspauskite ant foto kad pamatytumėte didesnę)

Autorius Vytautas Jonušas
Parengė Irina Venislovienė
Šaltinis – www.charizma-beagles.lt