• Biglio uodega

Su šia problema susiduria kai kurios veislės, tarp jų – ir bigliai. Negalavimas vadinamas įvairiai, pvz., “šlapia uodega” (“wet tail”), “biglio uodega” (“beagle tail”) arba “mirusi uodega” (“dead tail”). Simptomai – uodegos galiukas atrodo minkštas, nestandus; panašus į nulūžusį. Egzistuoja labai įvairios nuomonės apie tai, kas sąlygoja šį negalavimą: labiausiai paplitusi nuomonė, kad negalavimą sukelia trečiojo ar ketvirtojo uodegikaulio slankstelio uždegimas. Uždegimas sąlygoja temperatūros kilimą, šuniukas jaučia skausmą ir diskomfortą. Simptomai nėra panašūs į reumatizmą ar radikulitą. Spėjama, kad “biglio uodegą” (“beagle tail”) gali lemti maudymo metu pro analinę angą papuolęs vanduo ar šampūnas, sukeldamas uždegimą. Knygos “Beagles Today” autorius mano, kad “biglio uodegą” greičiau jau lemia tai, kad po maudynių šuniukas stipriai purtosi ir uodegą tiesiog susižeidžia į aplinkui esančius daiktus. Toks lengvas susižeidimas turėtų praeiti po poros dienų. Ekstra atveju galima suleisti nestiprių nuskausminamųjų.

• Kitų šunų įkandimai, įsipjovimai

Jei bigliui įkando kitas šuo, turėtumėte nedelsiant įvertinti žaizdos rimtumą, gilumą. Pirmosios pagalbos vaistinėlėje visuomet turėkite antibiotikų miltelių. Žaizdą reikėtų nuplauti, dezinfekuoti lengvais antiseptikais (pvz., vandenilio peroksidu) ir galiausiai užberti miltelių. Jei žaizda rimta – nedelsiant apsilankykite pas veterinarą.

• Nudegimai ir nusiplikymai

Lengvi nudegimai ar nusiplikymai gali būti gydomi atvėsinant pažeistą vietą, pvz., uždedant ledukų (alternatyva ledukams gali būti atšaldytos ir į rankšluostį susuktos pupos). Atvėsinti nudegintą vietą galima ir su laisvai pribintuota šaltame vandenyje sumirkyta kempine. Jei šuniukas nudegė stipriai – būtina jį nedelsiant vežti pas veterinarą. Veterinaras gydymą nukreipts į šoko padarinių likvidavimą, skysčių trūkumo atstatymą, kvėpavimo palaikymą, odos vęsinimą ir skausmo sumažinimą; nuo nudegusių plotų pašalins negyvus audinius.

• Vyšninė akis (“cherry eye”)

Vyšninė akis – trečiojo akies voko liaukutės iškritimas. Požymiai – akies kamputyje atsiranda iššokusi, kyšanti raudona pūslelė. Iš trečiojo voko liaukutė gali iškristi ir abiejose akytėse. Minėta liaukutė gamina apie 30 proc. ašarinės plėvelės, kuri padeda išlaikyti priešakinę akį švarią ir patepa akies rageną. Galimi trejopi problemos sprendimo būdai. Pirmasis – palikti liaukutę kaip yra; kartais šis reiškinys dingsta pats per 2-3 savaites, bet kartais sukelia kitą akių ligą. Kitas problemos sprendimo būdas – mechaniniu ar chirurginiu būdu išsišovusią liaukutę grąžinti į trečiąjį voką; deja – gana dažnai tai būna neveiksminga ir liaukutė vėl iškrenta. Trečiasis būdas – liaukutės pašalinimas chirurginiu būdu; tačiau šiuo atveju dėl ašarų sluoksnio trūkumo dažnai ištinka kita problema – sausasis keratitas. Knygos “Beagles Today” autorius liaukutės pašalinimą chirurginiu būdu įvardija kaip vienintelį biglio vyšninės akies sprendimo variantą.

• Užspringimai

Šuniukui niekada nederėtų duoti tokio dydžio žaislų ar maisto (pvz., kaulų), kuriuos rydamas jis galėtų paspringti. Gana dažnai šunys paspringsta įstrigusiais kaulais ar žaliavine oda. Perkant kramtomus skanėstus, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie skanėstai bekramtant suminkštėja, atitinkmai – ryjant suspaustą skanėstą jis gali įstrigti gerklėje. Taigi, pamaloninus šuniuką kramtomais skanėstais, reikėtų prižiūrėti, kad jis kramtydamas nepaspringtų. Kad graužimui skirti žaislai neužstrigtų šuns gerklėje, jie turi būti dvigubai ilgesni už atstumą tarp šuns smakro ir galvos viršaus. Pirmoji pagalba, šuniui užspringus – kuo greičiau pražiodyti ir ištraukti užstrigusį daiktą. Būkite atsargūs, užspringęs šuo panikuos, bus neramus, muistysis ir netyčia gali jums įkasti. Jeigu ranka negalite ištraukti įstrigusio daikto, pabandykite atlikti Heimlicho manevrą: stipriai apkabinkite šuns krūtinės ląstą ir vieną kartą stipriai spustelkite. Jei negalite įstrigusio daikto ištraukti, – pabandykite pirštais jį nustumti žemyn, po to duokite šuniui nuryti didelį gabalą duonos – tikėtina, kad ryjant duoną, įstrigęs daiktas taip pat pasistums žemyn. Kaip paskutinę gelbėjimo priemonę darykite šuniui dirbtinį kvėpavimą, kol kas nors nuveš jus į veterinarinę gydyklą.Paprastai dirbtinis kvėpavimas atliekamas šuniui tada, kai jis nekvėpuoja ir jo pulsas neapčiuopiamas.

• Kosulys

Vadinamasis “šunidės kosulys” (“kennel cough”) – labai užkrečiama bakterijos sukeliama per orą persiduodanti liga, kuri pakenkia šuns kvėpavimo sistemai.Paprastai šunys šia liga užsikrečia vietose, kur yra kitų šunų, bet nereikia pamiršti, kad jūsų augintinį gali užkrėsti ir vienui vienintelis sergantis šuo. Ligos požymiai – sausas, gargždus kosulys; kartais atrodo, kad šuo ką nors prarijo ir bando vemti; kosulį gali lydėti žiaugčiojimas. Sergantis šuo būna pasyvus, atsisako ėsti. Šuniukui palengvės sudavus kosėjimą slopinančių vaistų – pvz., slidžiosios guobos. Vedžioti sergantį šuniuką reikėtų su petnešom, kad būtų išvengta spaudimo į gerklę. Užėjus kosijimo priepuoliui, kosulys nuslopsta prilietus šuns gerklę. Daugeliu atvejų šunys pasveiksta patys po 2 savaičių.

• Viduriavimas (diarėja)

Viduriavimą gali sukelti kelios priežastys: persivalgymas, bakterijos ar parazitai (ypač pas šunyčius), staigus maisto ar vandens pasikeitimas, stresas, lėtinė liga, alergija. Šuniukui suviduriavus, patartina 24 val. neduoti jam ėsti, duoti lakti tik virinto vandens (galima pasaldinti), galima vandenyje ištirpinti ne daugiau kaip 2 tabletes aktyvuotos medžio anglies, – medžio anglis absorbuos toksinus ir nuodus. Antrą dieną šerkite šunį vištienos tyre, duokite natūralaus jogurto, kad būtų atstatytos gyvybiškai svarbios žarnyno bakterijos. Trečią dieną į sultinį įdėkite daržovių, kad žarnyne būtų ląstelienos, penktąją ir šeštąją dieną atitinkamai baltų ir rudų ryžių; nuo šeštos dienos galima po truputį duoti įprasto maisto (pradedant ketvirtadaliu įprastos normos). Jei viduriavimas trunka ilgiau kaip 24 val. – šuniuką būtina parodyti veterinarui.

• Ausų susirgimai

Jei šuniukas drasko, trina ausį, gali būti, kad jam yra ausies uždegimas. Požymiai – nemalonus kvapas iš ausies, tamsiai rudos išskyros. Pastebėjus šiuos požymius būtina kreiptis į veterinarą, kuris ištirs ausytę ir nustatys ligos priežastį (tai gali būti ir erkutės, alerginė reakcija arba tiesiog uždegimas ir kt.). Ištyręs ausytę veterinaras paskirs tinkamiausią gydymą. Laiku nesikreipus į veterinarą, šuo besidraskydamas gali susižaloti išorinės ausies kraujagysles, ko pasekoje į audinius ištekės kraujas, ausis ištins, galiausiai prireiks chirurginio veterinaro įsikišimo. Biglio ausis būtina nuolat valyti, nes nukarusios ausys trukdo ausies landos vėdinimuisi. (Aut.past. – valant ausis negalima palikti jų šlapių, būtina labai kruopščiai nusausinti; patartina nusipirkti specialaus ausų valymui skirto skysčio, pvz., “Epi-Otic”)

• Blusos ir utėlės

Šunys nuo kitų gyvūnų gali “pasigauti” blusų. Blusos sukelia niežulį ir odos suerzinimą; įkandimo vietose gali iškristi plaukai; be to – blusos siurbia kraują. Deja, reikia paminėti, kad blusos paprastai kiaušinius deda ne ant savo šeimininko, o jo aplinkoje – ant kilimų, baldų ir kt. Požymiai, kad šuo turi blusų – niežėjimas, ypač ties uodegos pagrindu, juodos dėmelės, panašios į purvą. Pastebėjus blusų, visus naminius gyvūnėlius būtina kuo greičiau išmaudyti su stipriu šampūnų, skirtu šiems parazitams naikinti, kruopščiai išvalyti namus, išsiurbus – maišelį su dulkėm iškart mesti lauk. Iš anksto būtina pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis (pvz., specialiais antkakliais ir kt.).
Utėles išnaikinti lengviau, nes jos gyvena tik ant “šeimininko” kūno. Utėlės taip pat minta krauju, dažnai randamos šuns paausiuose, apnikus utėlėms šuns kailyje matyti baltos dėmelės – utėlių kiaušinėliai. Gana dažnai utėlėm užsikrečia silpni ir išsekę šunyčiai. Utėlės naikinamos panašiai kaip ir blusos – šuo maudomas su dezinfekuojančiu šampūnu, kol utėlės išnyks.

• Šilumos smūgis

Požymiai: koordinacijos sutrikimas, apsiblausęs žvilgsnis, dažnas kvėpavimas, seilėjimasis, ryškiai raudonos spalvos dantenos. Pastebėjus šiuos požymius gyvybiškai svarbu veikti žaibiškai – šunį reikia įkišti į šaltą vonią ir aplieti šaltu vandniu, patartina pasinaudoti ir ledo gabalėliais, nugarą ištrinti atskiestu spiritu ar degtine, pasiūlyti šuniui atsilakti vėsaus vandens, bei nuolat matuoti šuns temperatūrą, kol ji normalizuosis (normali temperatūra 38-39° C). Svarbiausia taisyklė – niekada nepalikite šuns uždarame stovinčiame autimobilyje ilgiau kaip pusvalandžiui, kai lauke temperatūra siekia 30° C.

• Nago gyvuonies pažeidimas

Jei kerpant nagus pažeidėte gyvuonį, nagelis ims kraujuoti. Paprasčiausias būdas prideginti kraujuojančią žaizdelę – užberti pora kalio permanganato miltelių.

• Įgėlimai

Biglis – labai smalsus šuo, todėl širšės ar bitės, deja, jam gali pasirodyti labai įdomiu tyrimo objektu. Jei šuniukui įgėlė bitė, turėtumėte ištraukti gyluonį. Nuodų rūgštį neutralizuoja kompresas iš vandenyje sušlapintų sodos miltelių. Daugumai šunų įgėlimai praeina be komplikacijų, tačiau kartais atsiranda kvėpavimo sutrikimų, todėl 24 val. po įgėlimo šunį būtina stebėti. Jei sugėlė šuns burną, gerklę – būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą.

• Vėmimas

Labai dažnai šunys ėda žolę, ko rezultatas – vėmimas. Tai yra normalus ir natūralus procesas, nes taip šunys prasivalo skrandį. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad ėsdamas žolę šuo gali suėsti nuodingų augalų; be to – šuns poreikis prasivalyti organizmą gali rodyti, kad žarnyne veisiasi kirmėlės. Vėmimo priežastys gali taip pat būti per daug riebus maistas, likučiai nuo stalo, praryti svetimkūniai, toksinai (žiurkių nuodai, pesticidai, vaistai iš namų vaistinėlės ir kt.), įvairūs organizmo parazitai (pvz., kirmėlės), virusinė infekcija (pvz., šunų maras), įvairios ligos (pvz., diabetas), pykinimas važiuojant automobiliu, stresas ir kt. Po vėmimo priepuolio neduokite šuniui nei ėsti, nei lakti apie 12-24 val. Retkarčiais galima duoti truputį vištienos sultinio ar palaižyti ledo kubelių. Esant nestipriam vėmimui galima sugirdyti tokį mišinį: 8 valgomus šaukštus šviežių kapotų petražolių sumaišyti su puodeliu vandens, mišinį virinti 5 min., nukošti, atvėsinti, įdėti 1 arbatinį šaukštelį medaus ir kas 10 min. duoti lakti šuniukui po vieną valgomąjį šaukštą šio skysčio. Jei šuo nesiliauja vemti – būtina kreiptis į veterinarą.

“Beagles Today” Andrew H. Brace, 1997 Gloucestershire, United Kingdom, 174 p. (29-33 p.)
“Auginkime sveiką šunį” Dr. Carol Osborne, 1999 London, United Kingdom, 111 p.

Parengė Eglė Rakštikė