Atmintinė naujiems bigliuko šeimininkams

Mažas bigliukas tuoj taps jūsų šeimos nariu ? Nežinote nuo ko pradėti jį auklėti ? Gal keli patarimai šioje atmintinėje padės Jums atsakyti į iškilusius klausimus. Tačiau niekada nesivaržykite iškilus klausimams sukontaktuoti su savo veisėju. Tai žmogus, kuris visada pasiruošęs Jums padėti.

Keli patarimai: pasiimkite nors mažą skudurėlį, kvepiantį šuniuko lizdu ir mama. Tegul mažylis savo naujame guolyje turės kuo nuraminti liūdesį. Šuniuko vieta negali būti skersvėjyje ar toliausiame buto kampe. Parinkite lengvai plaunamą paklotą ir atsiminkite, kad mažyliai sugraužia gultus (juos įsigykite šuniui paaugus). Paprastai gultuose būna porolono įdėklas. Prisirijęs porolono šuniukas gali nustipti. Jei jau tokį gultą nusipirkote, stebėkite, kad nepradraskytų jo vidaus, o pradraskius išimkite visus paminkštinimus.

Maitinimas: pirmomis dienomis neturi skirtis nuo įprasto raciono. Veisėjai dažnai duoda maisto vienai savaitei, vėliau tokio pat maistelio nusipirkite patys. Jei maistas dėl įvairių priežasčiu jūsų netenkina, palengva pratinkite prie ėdalo, kuriuo šersite nuolat. Šeriant sausu (profesionaliu) pašaru, parinkus šuniuko ar jauno šuns racioną, dėl papildomo vitaminų ar mineralų vartojimo pasitarkite su veterinarijos gydytoju, o šeriant košėmis, mėsa, varške, daržovėmis, mineraliniai priedai ir vitaminai būtini (įsigyjami tik veterinarijos vaistinėse arba zoo prekių parduotuvėse). Paprastai maitinant sausu ėdalu vitaminai reikalingi pablogėjus bendrai šuniuko fizinei būklei – nusišėrus kailiui, peršalus ar pan.

Veterinarija: pasirinkite veterinarijos gydytoją, kuris skiepys jūsų augintinį, apžiūrės ir konsultuos, atliks kosmetines operacijas. Tai labai svarbu. Šiuo žmogumi turite visiškai pasitikėti.

Pratinimas nedaryti namuose: prie švaros šuniuką pratinkite, išnešdami į lauką ar į tam tikrą vietą po kiekvieno maitinimo, miego ar žaidimų. Tuo laiku šuniukai dažniausiai tuštinasi, todėl “gaudykite momentą”. Pavykus girkite. Jei mažylis į lauką dar nevedamas, paskirkite vietą, paklokite laikraščių. Bėdai atsitikus ne vietoje, nebauskite (išskyrus piktybinius atvejus). Jei nenorite, kad kilimas pavirstų “balučių mozaika”, suvyniokite jį.

Priežiūra: mažylio priežiūrai reikia turėti visus reikmenis: šukas, šepetį, žirkles nagams kirpti. Nuo pirmųjų dienų pratinkite mažylį prie “tualeto procedūrų”: šukavimo, nagų kirpimo, maudymosi ir t.t. Žaisdami su juo ugdykite šuns įpročius, kad vėliau nereikėtų kovoti su įnirtingu jo pasipriešinimu. Maudyti mažylį galima tada, kai jis purvinas. Vartokite kokybiškus specialius gyvūnų šampūnus, pudras ir kt. priežiūros priemones (ne žmonių!). Išmaudę gerai išdžiovinkite, neleiskite atsigulti skersvėjyje. Maži šunys daug žaidžia, yra judrūs. Įsigykite jų žaidimams guminių žaislų, kramtomų kaulų ir kt. Nerasdamas užsiėmimo jis griauš jūsų avalynę, baldus. Paaugęs ir į lauką vedamas šuo turi ten taip išsišėlti, kad grįžęs snaustų, o ne darytų tvarką namuose kol jūs darbe. Neskiepytą šuniuką išneškite bent ant rankų į lauką ar balkoną, nusivežkite į užmiestį. Saulės vonios stiprina natūralų imunitetą, padeda geriau įsisavinti vitaminus. Paskiepytą šuniuką vedžiokite į lauką kuo dažniau. Geriausi pasivaikščiojimai – tai šuns bėgimas greta šeimininko ristele, paaugusio šuns – greta dviračio. Nepervarginkite, nevarinėkite nesusiformavusios muskulatūros šuns laiptais, kalneliais. Dažnai galima pamatyti: šuniukų šeimininkai stovi, šnekučiuojasi, o jų augintiniai, prisegti prie pavadėlių tamposi, taip pat bando “bendrauti”. Fizine prasme šuo negauna jokio krūvio, tik apsiuostinėja su gentainiais. Įsigykite specialų šuns narvą arba plastmasinę dėžę – transportavimo boksą. Pratinkite jį nuo mažumės būti narve, padėkite ten žaislų. Ateityje nebus problemų keliaujant arba kai laikinai reikia palikti šunį, išėjus iš namų. Niekada nebauskite šuns kai jis slepiasi savo narve. Nepradėkite dresuoti poros mėnesių šuns ir niekada nebandykite formuoti iš jo žvėrį. Iki 10-12 mėnesių – visa dresūra tik žaidimų forma.

Skiepai: Šuniukai anksčiausiai skiepijami nuo 6 savaičių amžiaus, antras skiepas atliekamas po 3 savaičių. Skiepijamas tik visiškai sveikas šuniukas. Sušvirkštus vakciną, išsivysto aktyvus imunitetas šunų marui, parvovirusiniam enteritui, leptospirozei, virusiniam hepatitui, infekciniam laringotracheitui. Po antro skiepo po 10-ties dienų galima eiti į lauką ir bendrauti su kitais šunimis. 12 savaičių amžiaus šuniukas revakcinuojamas 3 kartą, kartu jis skiepijamas ir nuo pasiutligės. Imunitetas susiformuoja metams laiko, todėl vėliau suaugusį šunį revakcinuoti būtina kas metus. Atminkite, jei po skiepų jį sualergizavo, po metų, kai kreipsitės į veterinarą dėl skiepų prisiminkite tai ir informuokite veterinarą.

Nagų karpymas. Nagai patys nenudyla ir juos reguliariai reikia karpyti. Bigliuko pėdutė privalo būti tvirta ir sugniaužta. Ilgi nagai deformuoja pėdutės formą, nagai skečia pirštus lyg vėduokles, to pasekoje formuodami netaisyklingą pėdutės vystymąsi. Ilgi nagai lengvai užkimba už įvairių daiktų. Todėl šunelis gali nagą sužeisti ar nuplėšti. Nagų kirpimo procedūra bigliukui gali pasirodyti nemaloni. Stenkitės visą kirpimą paversti linksmu žaidimu. Jei nesiseka – kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Svarbu, kad šuo supratų, kad nagų kirpimas nėra siaubas, o būtina procedūra. Įsigykite specialiai tam skirtas „žnyples“ arba vadinamąsias „giljotinas“. Šios žirklutės specialiai pritaikytos lenktam šuns nagui, todėl jomis nukirpti bus labai lengva ir paprasta. Žnyplės turi ribotuvą, leidžiantį nukirpti 1-3 mm. nago ilgio. Nepatyrusiam šeimininkui tai padės nukirpti tik suragėjusį nago galiuką ir neužgauti gyvuonies. Giljotina turi tik vienerius ašmenis, todėl pjūvis lygus, nagas netrupa. Tačiau nepatyrusios rankos gali nukirpti per daug. Paprastomis žirklėmis net nemėginkite kirpti, nes šuns nago neįveiksite. Šuns nagas sudarytas iš dviejų dalių: iš nejautraus raginio luobo, kurį reikia nukirpti ir iš gyvuonio, kuriame daug kraujagyslių bei nervų galūnių. Kadangi tai jautrioji nago dalis, jos kirpti negalima. Jei nagučiai šviesūs tuomet puikiai matysite, kur baigiasi nejautrioji dalis ir prasideda gyvnagis. Rausvas gyvuonis aiškiai persišviečia pro pusiau permatomas sieneles. Esant tamsiam nagui šio skirtumo taip aiškiai nematyti, todėl nagą pakirpkite 1-2mm, kol imsis matytis baltas nedidelis taškelis – gyvnagio pradžia. Tuomet nebekirpkite, kad nepažeistumėte kraujagyslių. Pakirpti nagai neturi liesti grindų, o šuo turi pilnai remtis galūnėmis. Na, o jei netyčia nukirpote per daug – svarbiausia neišsigąsti. Prie kraujuojančio nago pridėkite vatą, suvilgytą vandenilio peroksidu ar kalio permanganatu ir kraujavimas greitai liausis. Neužmirškite patrumpinti penktojo priekinės letenos piršto nago, kuris žemės neliečia. Neliesdamas žemės jis nenudyla visiškai ir vis augdamas gali įsmigti į piršto pagalvėlę. O tuomet be chirurgo pagalbos neapseisite.

Dantų priežiūra. Šuo ėdantis sausą maistą ar nuolat griaužiantis dirbtinius kaulus pats valosi sau dantis. Tačiau vis dėl to dantų akmenys susidaryti gali. Norint visiškai užkirsti kelią dantų akmenų bei geltonos spalvos apnašų susidarymui, rekomenduojama šuns dantis valyti reguliariai, naudojant specialų dantų šepetuką ir pastą skirtą šunims. Šuo, kaip ir žmogus, gimsta su pieniniais dantimis, kurie atsiranda 12-16-tą gyvenimo dieną. Vieno-pusantro mėnesio amžiaus šuniuko nasruose jau yra 28 pieniniai dantys. Sulaukus 4-7 mėnesių, šuniuko pieniniai dantys keičiasi į nuolatinius. Kandžiai keičiasi 3-5 mėnesių, iltys 4-7 mėnesių, premoliarai 4-6 mėnesių, moliarai 4-7 mėnesių. Viso nuolatinių dantų 42.

Maudymas. Nepatartina augintinio maudyti kol neatlikti visi būtiniausi skiepijimai ir savaitę po jų, maudyti patartina tik su specialiai tam skirtu šampūnu, pratinti prie šios procedūros labai palaipsniui, būtina augintinį gerai išdžiovinti ir kol neišdžius neleisti į lauką, saugoti nuo skersvėjų. Dažnas maudymas nerekomenduojamas.

Svarbu pažymėti ir tai, kad nepatartina mažo šuniuko kelti ant lovos ir negalima net trumpam laikui palikti jį be priežiūros, nes nejausdamas aukščio skirtumo gali bandyti nuo jos nušokti ir patirti traumą. Esant bet kokiems negalavimams, patariama pirmiausia pasitarti ir pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju ir esant reikalui atvykti apžiūrai.

Auklėjimas ir dresūra
Pratinimas prie žmonių ir gyvūnų
Moksliniai tyrimai rodo, kad šuniuko charakterį formuoja pirmųjų dvylikos-keturiolikos savaičių įspūdžiai ir potyriai. Šis laikotarpis vadinamas imprintingo stadija, ir tuo metu suvokęs, kad nepažįstami žmonės, vaikai, katės ir automobiliai neketina jo skriausti, šuo visą gyvenimą su jais elgiasi kaip pridera. Antra vertus, šuniukas, visas keturiolika savaičių pratūnojęs būdoje su motina ir vada, matęs tik šėrėją, sunkiai pripras prie žmonių. To meto įspūdžiai mažam šuniukui turės lemiamos įtakos. Jei per tas keturiolika savaičių šuniuką užpuls katė, šuo nekęs kačių visą gyvenimą, ir turbūt visiems aišku, kodėl. Be abejo, geriausia pirkti šuniuką iš veisėjo, kuris jums įrodys, kad negailėjo laiko ir energijos, pratindamas gyvulėlį prie žmonių. Kai šuniukui sukaks ne mažiau kaip septynios ir ne daugiau kaip dvylika savaičių, galėsite jį neštis namo. Toliau šuniuką auklėsite jūs.

Nuoseklumas ir logiškumas
Šunį visada reikia auklėti nuosekliai ir logiškai. Pavyzdžiui, šuniui sakote „geras“ tik tada, kai jis atliko užduotį. Rodos, akivaizdu, bet paprastai žmonės nemoka elgtis nuosekliai ir logiškai. Jei norite išmokyti šunį atsigulti, girkite jį tik tokiu atveju, jei jis atsigulė. Išeidami iš namų, žmonės dažnai įsako šuniui: „Gulėk“. Kadangi neįmanoma patikrinti, ar šuo pakluso, verčiau tokių komandų neduoti. Jei nusprendėte drausti šuniui gulėti ant lovos, neleiskite ant jos ropštis, net kai šuo serga. Jei šuo pasiligojo, patieskite ant grindų seną čiužinį, kad jam būtų ramiau ir patogiau greta jūsų, bet neleiskite šuniui lipti ant lovos. Jei nenorite, kad šuo džiaugsmingai šokinėtų ant žmonių, juos sveikindamas, niekada neleiskite jam taip elgtis, net kai vilkite senais drabužiais. Šuo nesupranta, kodėl kartais jam kas nors leidžiama, o kartais ne, todėl sutrinka ir nusimena. Be abejo, sunku nuosekliai elgtis su šuniuku, ypač didelėje šeimoje, kurios kiekvienas narys turi savo nuomonę, kaip geriausiai auklėti šunį. Šuo labai nelaimingas, jei nesupranta, ko šeimininkai iš jo nori. Kai kurias veisles nelogiškas elgesys taip sukrečia, kad šunys galų gale tampa itin agresyvūs arba bailūs. Neleiskite šeimynykščiams keisti taisyklių. Kol neparsinešėte namo šuniuko, aptarkite su šeimos nariais, kas jam bus leidžiama, kas ne ir kaip svarbu griežtai laikytis taisyklių.

Bausmė
Jei šuo nusikalto, bauskite jį tučtuojau, o ne praslinkus kuriam laikui. Pavyzdžiui, jums išvykus, šuo aukštyn kojomis apvertė visus namus. Grįžę namo ir pamatę, kad viskas išvartaliota kaip po gaisro, jūs nubaudžiate šunį. Jums aišku, kad šuo kaltas, ir iš jo minos sprendžiate, kad šuo tai supranta. Nieko panašaus. Šuo seniausiai pamiršo savo šelmystes, bet bausmės nepamirš ir ims jūsų bijoti. Jis suvoks tik vieną dalyką: jūsų grįžimas namo susijęs su bausme, todėl nerimastingai lauks, kas bus, kai įžengsite į kambarį. Šuo gali pasidaryti agresyvus, dirglus ar bailus – nelygu veislė. Jis prarado pasitikėjimą gaujos vadu – jumis. Jei šuo nesitveria savo kailyje, kai jūsų nėra namie, laikykite jį lauke, būdoje arba uždarykite tokiame kambaryje, kur jis negali pridaryti bėdos. Tada jums grįžus jis visada bus „geras“. Dauguma šunų išauga norą niokoti, bet vienas kitas gyvulėlis, kuriam trūksta mankštos ar dėmesio, ir toliau siaubia namus. Kartais jis taip daro iš nuobodulio. Už negerus darbus šuniuką reikia bausti tučtuojau. Dar vienas pavyzdys: jūs pašaukiate šunį, o jis ateina valandėlę padvejojęs. Šuo pakluso komandai, todėl reikia jį pagirti. Deja, šeimininkas dažnai nubaudžia šunį, nes šis neatkūrė galvotrūkčiais. Vadinasi, šuo išmoks sieti šią komandą su bausme ir kitą kartą tikrai nesiskubins. Patariu susirasti kokį nors leidinį apie šuns auklėjimą – jų daug. Jei neturite dresūros patirties, lankykite šuniukų dresavimo pratybas – be abejo, su šuniuku. Tada jūsų šuniuko auklėjimu bus tinkamai pasirūpinta. Neužmirškite, kad nėra dviejų vienodų šunų ir kad skiriasi ne tik skirtingų, bet ir tos pačios veislės šunys. Įsitikinkite, kad instruktorius žino jūsų šuns veislės savybes.

Santykiai su šunimis, kitais kambariniais gyvulėliais ir vaikais
Šuns požiūrį į kitus šunis, kambarinius gyvulėlius ir vaikus iš dalies lemia būdas bei veislė. Šunys, nepripratinti gyventi su kitais gyvais padarais, sutriks, susidūrę su kitais šunimis, kambariniais gyvulėliais ir vaikais. Įvairių veislių šunų būdas aprašytas bendrais bruožais; toks šuo pripratęs prie žmonių ir tinkamai išauklėtas. Vis dėlto perspėju: kad ir koks meilus ir kantrus būtų šuo, niekada nepalikite jo su vaikais be priežiūros. Vaikai turi suprasti, kad negalima lįsti prie šuns, kai jis tyso guolyje arba ėda. Išmokykite vaikus ne eiti prie šuns, o pasišaukti jį, kad gyvulėlis žinotų, kas padėties šeimininkas.

Antkaklis bei pavadėlis
Antkaklis su pavadėliu yra būtini vedant šuniuką į lauką, o kortelė su šeimininko adresu garantuos mažylio saugumą. Iš pradžių šuniukui bus sunku priprasti prie antkaklio, todėl geriausia pradėti pratinti prie jo dar namuose. Tramdomąjį antkaklį galima naudoti tik ypatingais atvejais, leidus specialistui. Patarčiau pirkti odinį pavadėlį, kad šuniui smarkiau trūktelėjus, nailoninis pavadėlis nesužeistų jums rankos. Taip pat antkaklis neturėtų būti labai siauras.

Dubenėliai maistui: dubenėlius ir indus, skirtus šuns ėdalui, laikykite atskirai nuo savųjų. Jie turi būti pagaminti iš tvirtos, lengvai plaunamos medžiagos, pavyzdžiui, iš molio arba iš nerūdijančio plieno, geriausia trapecijos formos. Kitokios formos dubenelius šuniukai užkabinę letenėle apverčia.

Žaislai
Dauguma šuniukų žaidžia tik su vienu-dviem mėgstamiausiais žaislais, kurie turi būti pagaminti iš tamprios, netoksiškos medžiagos ir nekeltų pavojaus mažylio sveikatai. Nepirkite pliušinių, greitai sudraskomų, lūžtančių, skylančių žaislų.

Nosinaitė ir maišelis: jų prireiks, kai pradėsite vedžioti savo šuniuką gatvėse ir parkuose, bet gali būti naudingi ir jūsų sode. Nešiodamiesi kišenėje popierinių nosinaičių ir plastikinių maišelių greitai sutvarkysite savo augintinio „reikalus“ ir neišgirsite praeivių priekaištų. To reikalauja ir šunų vedžiojimo miestuose taisyklės.

Šėrimas
Šuniukui apsigyvenus pas jus, staiga nekeiskite šėrimo, ypač kelias pirmąsias dienas. Sužinokite, kuo mažylis buvo šeriamas iki šiol, ir laikykitės to meniu. Iki dvylikos savaičių šerkite jį dažnai, bet mažomis porcijomis. Vėliau porcijas didinkite, bet mažinkite jų skaičių. Suaugęs šuo ėda vieną du kartus per dieną. Nuo pat pirmų dienų šerkite šuniuką sveiku, subalansuotu ėdalu. Niekada neduokite maisto iš savo lėkštės, kad ir koks graudus būtų šunelio žvilgsnis jums valgant. Keliais kąsneliais šunelis nepasisotins, tačiau bus padrąsintas toliau elgetauti, o ilgainiui gali net imti ignoruoti jam skirtą ėdalą.

Subalansuotas ėdalas: stenkitės šerti savo augintinį subalansuotu, paruoštu ėdalu, skirtu jauniems šuniukams. Daug patikimiau šerti jį jau gatavu, žinovų paruoštu ėdalu negu bandyti pačiam padaryti kažką panašaus. Subalansuotas šuniukų ėdalas gali būti konservuotas arba sausas. Nors jų abiejų maistinė vertė yra vienoda, aš siūlyčiau šuniukus šerti kokybišku sausu ėdalu, kurį galima palikti dubenėlyje ilgesnį laiką, nebijant, kad ėdalas suges ar apdžius. Tačiau jei dažnai palikinėsite maistą šuniukas supras, kad tučtuojau ėsti nebūtina. Geriausia nesuėstą maistą paimti iki kito maitinimo. Konservuotas ėdalas greičiau genda, ypač esant šiltam orui, atrodo nebekokybiškai ir greitai praranda patrauklią išvaizdą, jeigu indelis pradarytas. Maži šuniukai stebėtinai greitai išmoksta krimsti sausą ėdalą, tačiau, jeigu reikia, galima traškučius suminkštinti šiltu vandeniu arba sultiniu. Šuniukui augant, jo poreikiai kinta, todėl suaugusių šunų nebegalima šerti šuniukams skirtu ėdalu. Gali būti, kad visai suaugęs jūsų šuo ims tukti, todėl jį reikės šerti „dietiniu“, nutukusiems šunims skirtu ėdalu. Veterinarijos klinikoje tikrai turėtų patarti, kaip geriausia šerti jūsų augintinį.

Įprastas būdas
Žinoma, galite šerti šuniuką ir pačių pagamintu ėdalu, tačiau labai svarbu, kad jis būtų įvairus ir netrūktų medžiagų, kurios tokios reikalingos augančiam šuniukui. Papildomai duokite vitaminų ir mineralų, tik nepersistenkite. Neduokite kaulų, kurie gali skilti ir sužeisti vidaus organus. Dideli, kieti kaulai gali sulaužyti dar netvirtus šuniuko dantis. Geriau duokite jam pakramtyti virtos odos – tai sveika dantims ir puikus užsiėmimas. Maitindami žmonių maistu sugaišite daug daugiau laiko. Tam reikia daug žinių, bei išmanyti šuns dienos racioną ir maisto normas. Kuo šuniuką girdyti? Šuniukui visada turi būti įpilta švaraus vandens, tai daug svarbiau negu pienas. Truputis pieno nepakenks, tačiau didesnis jo kiekis gali sutrikdyti virškinimą. Taip atsitinka todėl, kad šuniukų organizme prastai virškinama laktozė (cukrus, esantis piene) ir ji kaupiasi pilve. Geriau duoti kefyro, jogurto, pasukų.

Pirmosios pamokos
Nepradėkite mokyti šuniuko per anksti, be to, pamokos turi būti įdomios ir malonios. Skatinkite jį žodžiais ir skaniais kąsneliais už gerą elgesį, o ne barkite už blogą. Šuniukai, kaip ir vaikai, lengviausiai paklūsta auklėjami griežtai, bet švelniai. Bet jie dar nesugeba ilgam sukaupti dėmesio, todėl pamokos turi būti labai trumpos.

Namų taisyklės: neabejoju, jog norėsite, kad naujasis namų gyventojas kaip galima greičiau priprastų prie švaros ir tvarkos. Veskite jį į lauką kaip galima dažniau, ypač tuoj po valgio ar po žaidimų. Iš pradžių daug nesitikėkite. Dažnai šuniukas visą valandą lakstęs kieme, atlieka savo „reikalą“ vos grįžęs namo. Tačiau pamažu jis supras, ką reikia veikti lauke, ir nedelsdami jį už tai pagirkite. Bausdami šuniuką už namuose paliktą balutę nieko nepašite, ir jokiu būdu nebadykite jo nosytės į išmatas! Mažas šuniukas pradeda suprasti visą lauko esmę tik apie 5-6 gyvenimo menesį. Patieskite vonios kambaryje ar kitoje vietoje paklotėlį.

Geros manieros
Tyrinėdamas aplinką, šuniukas bandys viską pakramtyti. Nesistenkite visiškai atpratinti jį ką nors graužti. Geriau švelniai taukštelėkite per snukutį, jeigu mažylis nusičiups kokį brangų ar pavojingą daiktą. Žaisdami ir netyčia per skaudžiai vienas kitam įkandę, šunyčiai instinktyviai sucypia – tai ženklas kitam, kad reikia nustoti. Jūs taip pat galite pasinaudoti šia gudrybe – imkite inkšti ir šokinėti aplinkui, laikydami „sužeistą“ ranką. Kitą kartą šuniukas bus švelnesnis ir atsargesnis, žaisdamas su jumis.

Pagrindinės komandos
Būtinai išmokykite savo augintinį pagrindinių komandų „ne!“, „sėdėk!“, „stovėk!“, „pas mane!“ ir „spjauk“. Tai gerokai palengvins tolesnį jūsų bendravimą.
Sėdėk!
Šios komandos mokoma laikant skanėstą šuniukui prieš nosį taip, kad, norėdamas jį pasiekti, šuniukas turi atsitūpti. Kai tik jis tai padarys, garsiai ir aiškiai ištarkite „sėdėk!“ ir tuoj pat atiduokite skanėstą bei pagirkite mokinuką. Vėliau pirmiausia ištarkite komandą ir tik tuomet parodykite skanėstą. Netrukus šuniukas vykdys komandą ir nematydamas skanėsto. Negalima komandos kartoti. Jei pasakėte vieną kartą ir šuniukos jos neįvykdė, pasodinkite jį ranka. Šuo turi suprasti, kad komanda duodama vieną kartą, kurią reikia vykdyti.
Pas mane!
Išmokyti klausyti šios komandos tikrai nesunku. Pamatysite, kaip greit šuniukas pripras prie savo vardo ir ateis šaukiamas. Iš pradžių nepamirškite paskatinti jo geranoriškumo. Tai išugdys šuniuko pasitikėjimą jumis, ir visada galėsite jį lengvai prisišaukti. Tai pagrindinė biglio komanda.

Gydymas nuo kirmėlių
Jeigu jūsų šuniukas dar nebuvo profilaktiškai gydomas nuo kirmėlių, turėtumėte tai padaryti. Veterinarijos vaistinėse yra pirkti tam skirtų vaistų. Atkreipkite dėmesį, kad vaistų dozė turi tiksliai atitikti šunelio svorį. Mažiems šuniukams vaistų nuo kirmėlių rekomenduojama duoti kas 1-3 mėnesius. Yra dvi kirmėlių rūšys, kurios dažniausiai kankina šunis – apvaliosios, kurios atrodo kaip ilgi ploni siūlai, ir kaspinuočiai, kurios, kaip galima suprasti iš pavadinimo, yra plokščios.
Apvaliosios kirmėlės
Apvaliųjų kirmėlių dažnai turi jauni šuniukai, užsikrėtę jomis nuo motinos. Nors šuniukai gali išvemti suaugusias kirmėles arba atsikratyti jų su išmatomis, organizme gali būti mikroskopinių kirmėlių kiaušinėlių, taigi šuniuko šeimininkas apie tai net nežinos. Kartais apvaliosios kirmėlės gali būti pavojingos jomis užsikrėtusiems vaikams. Todėl labai svarbu šunis nuolat profilaktiškai gydyti nuo kirmėlių.
Kaspinuočiai
Kaspinuočiai yra ilgos plokščios kirmėlės, gyvenančios žarnyne, prisitvirtinusios prie žarnų sienelių ir sudarytos iš segmentų, kurie kartais atskyla ir išeina lauk kartu su išmatomis. Segmentus galima pamatyti išmatose arba dar dažniau prilipusius prie plaukų aplink išeinamąją angą.
Gydymas: Profilaktinis gydymas nuo kirmėlių yra nepavojingas ir labai efektyvus būdas atsikratyti šių nepageidaujamų parazitų. Net jei šuniukas kirmėlių neturi – atsargumas tikrai nepakenks. Blusos Iš švarasu ir patikimo veislyno blusų namo neparsinešite. Tačiau būite atidūs – nors akivaizdžių požymių, kad šuo turi blusų ir nematyti, vertėtų įdėmiai šunelį apžiūrėti.
Blusos yra įkyriausias šunų ir kačių parazitas, besidauginantis šiltose patalpose.
Gyvenimo ciklas. Blusos šunų kailyje gyvena neilgai. Jos ten deda kiaušinius, kurie nuo šuns nukrinta įvairiose namų vietose ir pavirsta lervomis. Gali būti, kad, kol pastebėsite, jog jūsų šuo turi blusų, ant jūsų rankų jau bus patupėjusi ir jūsų krauju pasivaišinusi ne viena šešiakojė.
Gydymas
Cheminės priemonės nuo blusų gali būti nuodingos, ypač jauniems šuniukams, todėl būtinai perskaitykite instrukciją, kad įsitikintumėte, jog pasirinkote tinkamą priemonę. Laimė, nauji preparatai nuo odos parazitų yra tikrai efektyvūs ir visai nepavojingi šunims. Jų galite įsigyti vet, klinikose. Pageidautina naudoti atšilus orams, erkių suaktyvejimo periodais. Lašeliai nuo blusų veikia 3 mėnesius, nuo erkių 1 mėnesį.
Dažniausi negalavimai
Jei tik pastebėjote, kad šuniukas jaučiasi nekaip, tuoj pat parodykite jį veterinarui. Jauni šuniukai nėra labai atsparūs, todėl gali visai nusilpti laiku nepradėjus negalavimo gydyti. Virškinimo sutrikimai Labai dažnai maži šuniukai kenčia nuo skrandžio sutrikimų. Jeigu šuniukas nesunkiai susirgo, 24 valandas naduokite jam nieko ėsti, o vėliau kurį laiką duokite lengvo ėdalo – virtos vištienos su ryžiais. Šerkite dažnai, bet mažomis porcijomis. Tačiau jeigu šuniukas dažnai vemia, vemia krauju ir negalavimas nepraeina per vieną ar dvi dienas, būtinai parodykite jį veterinarijos gydytojui.
Ausų infekcijos
Dažniausios infekcijos sukėlėjos – ausų erkutės. Mažučiai aštuonkojai padarėliai gyvena giliai ausies kanale ir minta ausų siera. Atsiradus erkutėms, ausyse kaupiasi daug tamsių išskyrų. Bet koks gydymo kursas turi būti tęsiamas mažiausiai tris savaites, kad būtų sunaikinti visi padėti kiaušinėliai. Šunys ilgomis ausimis, tokie kaip bigliai, labai dažnai kenčia nuo bakterijų ir nešvarumų ausyse, nes ausys blogai vėdinamos.
Odos ligos
Žinoma, dažniausiai pasitaikantys odos parazitai – blusos. Jeigu jūs ir nematote suaugusių blusų, galite aptikti mažų tamsių trupinėlių – blusų išmatų – šuns guolyje ar ant jo kailio. Kiti parazitai – utėlės, gyvenančios visą gyvenimą šuns kailyje ir prilipindamos savo kiaušinėlius prie plauko, ir mažos kailio erkutės, gyvenančios odos paviršiuje – sukelia uždegimus ir pleiskanojimą. Ant grybeliu sergančio šuns odos atsiranda stora luobele aptrauktų lopų, ypač jų daug aplink galvą. Ši liga pavojinga ir žmonėms.
Traumos
Dėl savo išdykumo šuniukai dažnai atsiduria pavojuje, ir, nors jų fizinė būklė puiki, kartais nepavyksta išvengti kaulų lūžių, nudegimų, įgėlimų ar kitų nelaimių. Žaizdas reikia perplauti sūriu tirpalu (šaukštelis druskos/0,5 l vandens), bet vertėtų šuniuką parodyti ir veterinarijos gydytojui, jeigu žaizda nemaža arba jų daug. labai atsargiai naudokite bet kokius medikamentus ir neduokite kitiems gyvūnams arba žmonėms skirtų preparatų prieš tai nepasitarę su gydytoju. Apdraudę savo augintinį, gerokai sumažinsite gydymo išlaidas, jeigu jo vis dėl to prireiks.

Jei šeimininko ir biglio charakteriai sutampa, jie tampa puikūs partneriai. Biglis suauga iki 1,5-2 metų. Tuomet ir baigiasi didelė dalis visų jo išdaigų. Tie 1,5 metų tikras išbandymas jums. Sekmės ir kantrybės. Visada lauksim iš Jūsų žinių.

Su pagarba,
Eglė Vaitkevičienė