Apie tai, kaip mes medžiojome

Buvo labai smagu!

Didelis ačiū Bigos ir Exos Jolantai už puikią idėją paganyti šerniuką. Į „medžioklę“ susirinko 8 šunys: bigliai Alisa, Rastis, Vokė, Baltazaras, Deira, Sija, Boniaška ir vienas beveik biglis, tik plaukuotas, Petiunia.

Štai mūsų bendra foto

Turbūt nesuklysiu sakydama, jog šiandieninis pasivaikščiojimas patiko visiems. Pradžioje mes visi truputį bijojome užeiti pas šerniuką, bet kai jis pradėjo pusryčiauti ir nekreipė dėmesio i mus, tai mes tapome drąsesni.
Pačios drąsiausios buvo Alisa su Natalija.

Sekantis buvo Rastis. Pasirodo, jis drąsus ir aktyvus šuo. Mes jo negalėjome pagauti pusę valandos. Gaudėme jį, šerniuką, Baltazarą ir Deirą.

Bonytei taip pat patiko. Ji net aplojo šerną, bet labiausiai ją sudomino šerniuko pusryčiai.
O Petiunia viską atliko be priekaištų, lojo ir gainiojo šerną nesustodamas ilgą laiką. Man net galvą pradėjo skaudėti.

Pamiršau pasakyti svarbiausią dalyką: pats šerniukas niekur bėgti nenori, jį reikia patiems vaikyti su rykštele arba tuščiu maišeliu, nes jam pusryčiai svarbiau nei šunys. Pasibėgiojo ne tik šunys, bet ir augintinių šeimininkai.
O kaip sekėsi Kotrynai su Baltazaru, manau, papasakos ji pati. Pabaigoje mes pavaišinome šerną morkomis.
O mes visi patenkinti ėjome kepti šašlykų ir dešrelių.

Visiems ačiū, kurie atvažiavote!