Laurynos ir Agučio poema žygį prisiminus. 🙂
Vienamet per Mindaugines,
Bigliai Pamerkių kaimelį
Okupuoti štai panūdę
Ir lietučio nepabūgę
Susirinko būriais, prūdais.
„Ant drąsos“ lašelių gavę,
Big-baidarių ekipažai
Savo biglius kapitonais
Pasiemę sau kaip ponai
Plaukė upe Verseka…
Gavę pakeliui lietaus,
Kas mažesnio, kas smarkaus
(Buvo kam lietaus mažai,
Vaišinos „ugnies lašais“)…
Kas baidarej, kas ne tik
Bandė „chebrą“ pasivyt…
Iš baidarių tik išlipę,
Užvėlavusius sutikę
Alkani visi labai
Nesakytumei vilkai
Laukėm Vaido mes žirnienės –
Išsvajotos vakarienės.
Kirto, ausys net linksėjo,
Vėliau „troškintis“ panorėjo
Dideliame kubile
(Uj kaip šilta ten jame…)
Vakare girdėjos aiškiai
Biglierių dainos, pokštai.
Nekrikštų „įrašytuvės“,
Biglių pamaitintuvės.
Ant keliukų, po suoliukais
Lūžo biglis po bigliuko.
Kitą rytą saulė švietė,
Pabėgioti biglius kvietė.
Ritos kūliais keturkojai,
Paparacis išsižiojęs.
Fiksavo veiksmą atidžiai,
Ačiū jam už tai labai.
Ir aš ten buvau, alų, midų gėriau,
Per barzdą varvėjo… namo parvilkti turėjo…
Jau kuris laikas visi ruošėmės į nuostabų žygį baidarėmis. Pradžioje buvo daug diskusijų, abejonių, bet noras turiningai, linksmai ir nepamirštamai praleisti laiką nuostabioje kompanijoje biglierius atvedė į nuostabią vietą Varėnos rajone. Pagaliau išaušo liepos ketvirtosios rytas ir visi biglieriai su savo augintiniais bei šeimos nariais išsiruošė į kelionę. Visi skubėjo į Pamerkių miške įsikūrusią ponios Laimos sodyba ant Merkio kranto. Tą nuostabų šeštadienio rytą pirmą kartą sodybos istorijoje rinkosi ne tik įspūdžių trokšantys baidarininkai, bet ir keturkojai – mūsų bigliai. Oras buvo geras ir nieko blogo nežadantis. Rinkosi visi , dideli ir maži. Ruošėmės žygiui. Svarbu buvo nepamiršt geros nuotaikos, „degalų“, kad plaukimas neprailgtų ir štai jau pirma baidarė nuleista į vandenį. Sėdam ir pirmyn!!! Prasidėjo kelionė sraunia Versekos upe. Visų akyse matėsi užsidegimo ugnelės, o veiduose šypsenos. Taip ir prasidėjo 1000-mečio BIGLIŲ KLUBO odiseja – žygis baidarėmis!
Žygyje buvo visko: ir juoko ir ašarų, bet nebuvo nei vieno, nesugebėjusio pabaigti trasos. Švietė saulutė, lijo vasariškas grybų lietus, o mes drąsiai plaukėme pirmyn link finišo. Įplaukus į Merkį jau jautėme artejant finišą. Pagaliau, 15 km trasa nugalėta!!! Krante mūsų laukė sodybos šeimininkai , kad sušąlusius ir sušlapusius biglierius pasitiktų ir nuvestų šildytis į iškurentą pirtelę. Sušilę dalinomės ispūdžiais ir diskutavome apie biglių žygi dviem upėmis. Taip tai tiesa, mes keliavome ne viena , o dviem Dzūkijos upėmis, startavome Verseka ir finišavome Merkiu. Abi upės begalo skirtingos, bet vienodai gražios. Mūsų augintiniai, manau, niekada nepamirš šios kelionės. Jie, kaip laivų kapitonai, sėdėjo baidarėse ir “reguliavo eismą”.
Parplaukus lietus pagaliau baigėsi. Šventė prasidėjo! Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, biglierių šventė neapsėjo ir be firminės Vaido žirnienės. Smagu, kad tai jau tampa tradicija „Biglių žirnienė“. Visi ragavo, net ir mūsų keturkojai. Žinoma, koks žygis be šašlyko, taip, kepėme ir valgėme, liejosi gera biglierių nuotaika per kraštus. Kas mėgavosi pirties malonumais, kas laiką leido kubile, buvo tokiu kam dar trūko šalto Merkio vandens, tai tie biglieriai iš pirtelės bėgte liepteliu ir į nuostabią Merkio upę šokinėjo. Buvo taip smagu, kad net nepastebėjome, kaip sutemo. Vakaras neprailgo, nes susėde prie laužo dainavome įvairias dainas pritariant Eglei . Taip, mūsų biglierė Eglė grojo gitara, o kiti jai pritarė. Smagus buvo vakaras. Nepamiršti buvo ir biglių klubo naujokai. Dvyliktą valandą nakties įvyko naujokų krikštynos. Jie prisiekė būti ištikimais biglieriais, Biglių klubo „gaujos“ nariais. Po sunkios, tačiau kupinos įspūdžių dienos bigliai ir jų šeimininkai žygiavo miegot. Aišku, buvo ir tokių ištvermingų, kurie miegot nuėjo tik pradėjus švisti.
Rytas aušo, stovyklavietėje tvyrojo nuostabi ramybė. Aplink miškas, ramu ir girdisi tik upės tekėjimas bei paukščių čiulbėjimas. Sekmadienio rytas pasitiko mus su gražia saulute. Smagu buvo keltis, kai šviečia saulė ir oras tikrai vasariškas. Po truputi visi kėlėsi. Buvo tokių, kas dar ir miegojo, bet tai netrukdė musu keturkojams bigliams pradėti antros dienos siautėjimo. Smagiai šokinėdami po kiemą palaidi lakstė bigliai, o jų šeimininkai mėgavosi rytine kava. Pusryčiavome ir jau ruošėmės skirstytis, bet iš veidų matėsi, kad taip visiems smagu, jog nesinorėjo išvažiuoti. Svarbiausia, jog atsisveikinant buvo sakoma ne „Sudie“ ar „Viso gero“, o „IKI PASIMATYMO“, iki kito nuostabaus bendraminčių susitikimo…
Daugiau nuotraukų iš nepamirštamos 1000-mečio Biglių klubo odisėjomos – žygio baidarėmis galite rasti klubo fotogalerijoj.